Net kas mėnesį mokėdamas baudą, naminės prekeivis gautų vidutinės įmonės vadovo algą

Naminis alkoholis – gražus lietuviškas paveldas, kuriam neatsispiria ir intelektualusis tautos žiedas, ar sveikatai pavojingas alkoholis, kuris yra gaminamas be jokios kontrolės ir nesilaikant jokių reikalavimų? Šia tema domėjosi Lietuvos televizijos laida „Pinigų karta“.

Lietuvoje baudos už nelegalaus alkoholio gamybą yra tokios mažos, kad degtindariams elementariai apsimoka įkalkuliuoti jas į litro savikainą ir ramiai sau dirbti toliau. Policijos duomenimis, maždaug 80 proc. sugautų degtindarių sumoka baudą ir toliau tęsia savo nešvarų, bet pelningą darbą.  

Tyrimai rodo, kad prieš kelerius metus 1 iš 17 lietuvių buvo įsigijęs nelegalaus alkoholio. Maišiagalos policininkai žurnalistams patvirtino, kad tai – ne tik asocialių žmonių pomėgis, į miškelio gamintojus kreipiasi ir intelektualai.

Nelegalių prekybos taškų žemėlapio sumanytojas, VšĮ „Lietuva be šešėlio“ vadovas Kęstutis Kupšys teigia, kad daugiau nei pusę anoniminių pranešimų yra susiję būtent su alkoholiu. Ir nors oficialiai šešėlio skaičiai mažėja, pranešimų srautas išlieka intensyvus.

Kaip pasakoja Maišiagalos pareigūnai, degtinės varymui neretai pasirenkama nuošalesnė nuo gyvenamųjų namų vieta. Tie, kurie miškų priedangoje verda gėrimus, ne apie tautinį paveldo puoselėjimą galvoja, tai – stambus šešėlinis verslas. Nešvarus jis ne tik ekonomine prasme, bet ir higienos.

Tokios degtinės nepagaminsi be vandens, o šis semiamas iš balų, kūdrų, melioracijos griovių. Vadinamojo lietuviško paveldo gamybai reikia keturių dienų, per jas pagaminama 200 litrų gėrimo.

Per mėnesį vidutiniškai miške galima išvaryti per 1500 litrų degtinės, litro kaina – 2 eurai, prekybos taške – 6 eurai. Tad vienas pelkyno gamintojas per mėnesį į šešėlį nuneša apie 10 tūkst. eurų.

Visą laidą „Pinigų karta“ žiūrėkite čia.

Nuotrauka – sustabdytas kadras iš laidos.