Samagono varyklos – net daugiabučiuose?
Nors daugiausia nelegalaus alkoholio distiliato, kitaip dar vadinamo samagonu, varyklų policija aptinka miškuose, tačiau pastaruoju metu šio produkto gamintojai savo „verslą“ vis dažniau perkelia ir į miestus. Pareigūnai tvirtina, kad pasitaiko net tokių atvejų, kai samagonas verdamas tiesiog daugiabutyje, o jo gyventojai apie nelegalią kaimynų veiklą net neįtaria.
„Dažniausiai nelegalus alkoholis gaminamas sodybose, miške, nuosavų namų kiemuose ar rūsiuose, bet yra nemažai atvejų, kai nelegalaus alkoholio „taškai“ veikia ir didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Bute, žinoma, didelių aparatų nepastatysi, tačiau atsiranda žmonių, kurie savo reikmėms samagono net ir čia išsiverda“, – pasakoja Kretingos rajono policijos komisariato Prevencijos skyriaus pareigūnas Leonas Butkus.
Anot jo, nelegalaus alkoholio gamintojai sugeba labai gerai užmaskuoti ar neutralizuoti mieste verdamo samagono kvapą.
„Jie sugeba rasti išeičių, kaip neišduoti savo veiklos. Atsimenu atvejį, kai Kretingos mieste, gyvenamųjų namų kvartale, žmogus savo namo rūsyje turėjo veikiantį samagono aparatą, o kaimynai apie tai net nežinojo“, – sako L. Butkus.
Veikia nusikaltėlių grupės
Pareigūnas atkreipia dėmesį į tai, jog samagono gamintojai dažniausiai būna ne pavieniai asmenys, kaip dažniausiai įsivaizduoja visuomenė, o kelių nusikaltėlių grupė, kurią gali sudaryti 4 ar 5 žmonės.
„Dažniausiai tokioje grupėje veikia du virėjai ir pagrindinis organizatorius, kuris kartais pasitelkia ką nors į talką samagono vežimui. Jei skaičiuotume platintojus, tai susidaro dar platesnis tinklas“, – teigia policijos atstovas.
L. Butkus sako, kad nelegalų alkoholio distiliatą dažniausiai gamina asmenys, kurie yra jau ne kartą teisti dėl tos pačios veiklos – samagono „varymo“ arba jo realizavimo.
„Pagauti pareigūnų, jie visada sako, kad nelegalų alkoholį gaminasi tik savo reikmėms. O jei samagono gamintojus sučiumpame miške, jie dažniausiai teisinasi, kad tiesiog ėjo pro šalį ir apimti smalsumo sustojo pažiūrėti į nelegalaus alkoholio gaminimo įrangą“, – pasakoja Kretingos rajono policijos komisariato atstovas.
Lietuviai aktyviai įsitraukia į kovą su šešėliu
L. Butkus gyventojus ragina būti budrius ir apie nelegalią kaimynų veiklą nedelsiant pranešti policijos atstovams.
„Piliečių sąmoningumas pastaruoju metu didėja, jie vis dažniau praneša policijai apie nelegalaus alkoholio „dirbtuves“. Tai leidžia mums greičiau sučiupti nusikaltėlius, ypač mažesniuose miesteliuose“, – tikina pareigūnas.
Su nelegalia prekyba kovojančios iniciatyvos „Lietuva be šešėlio“ vadovas Kęstutis Kupšys teigia, kad į šią kovą lietuviai įsitraukia gana aktyviai – jie apie galimą šešėlį pareigūnams praneša anonimiškai ir labai aktyviai pildo internetinį nelegalių „taškų“ žemėlapį.
„Spalio mėnesį apie nelegalią prekybą iš gyventojų gavome daugiau nei 100 pranešimų. O jei skaičiuotume atvejus nuo internetinio šešėlio žemėlapio „beseselio.lt“ veiklos pradžios 2013 m., tai sulaukėme jau daugiau nei 7000 pranešimų“, – sako K. Kupšys
Alkoholinių gėrimų prekybos ribojimai padidintų šešėlį
Kalbėdamas apie griežtesnius alkoholinių gėrimų prekybos ribojimus Lietuvoje, K. Kupšys tikina, kad tai nelegalios prekybos problemos neišspręstų, o tik ją pagilintų. Remdamasis Europos Komisijos visose ES šalyse atliktu tyrimu „Special Eurobarometer 331“, jis teigia, kad lietuviai alkoholio vartoja pakankamai nedaug.
„Tyrimas rodo, kad kasdien alkoholį vartoja apie 22,7 proc. portugalų, 14,3 proc. italų, 14 proc. Ispanijos gyventojų. O Lietuvoje tik 0,65 proc. gyventojų teigia alkoholį geriantys kiekvieną dieną. Ši statistika rodo, kad didinti alkoholinių gėrimų prekybos ribojimus mūsų šalyje nėra prasmės, nes tai tik paskatintų nelegalią prekybą“, – sako „Lietuva be šešėlio“ vadovas.
Šiaulių aps. VPK nuotr.